nuobaiga

nuobaiga
2 núobaiga scom. (1) 1. kas nusibaigęs, sulysęs: Tai núobaiga: skursta visą amžių i nepasibaigia Šmk. Nevalgus vaikas, užtat toks núobaiga Sdb. Ot nuobaiga koks – neėda nieko, nusibaigęs Šd. Nupjoviau, ale va tokios núobaigos (reti, suskurdę javai pakraštyje) palikę dar Sml. 2. kas nusigyvenęs: Ot núobaiga: nusigyvenęs, nusprogęs visai Sml. Jie tokie núobaigos, kad neturia ką nė pavalgyt Šmk. Iš núobaigų beatgausi! Jei jau paliko, tai ir tiek Lnkv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • nuobaiga — 1 nuobaiga sf. (1), nūbaiga (ž.) (1) 1. pabaiga, galas: Jis nuobaigą gyvenimo padarė, kad visa išpūstijo, pragėrė J. Kokia bus nuobaiga šitiem seniam? Vlkv. Čia pat jau nūbaiga (darbo pabaiga) Vkš. Par visus amžius iki nūbaigos svieto brš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”